Patalpose žmonės praleidža 80 proc. savo laiko, todėl labai svarbu užtikrinti komfortišką mikroklimatą.

Patalpų mikroklimatą įtakojantys veiksniai 

CO₂  koncentracijos ore matavimai 

CO₂ skleidžia žmonės, naudojama technika. Pagal CO₂ koncentracija ore galima spręsti ir apie kitų teršalų koncentraciją, todėl dažniausiai ir yra matuojama CO₂ koncentracija ore.

Į patalpą turi būti tiekiamas toks švaraus oro kiekis, kad patalpos oro kokybė atitiktų sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus bei patalpoms keliamų specialių higienos ar technologijos reikalavimų leidžiamą lygį.

Patalpų oro kokybė (ISO 13799) pagal CO2 lygį skirstoma į keturias kategorijas:

- kategorija IDA 1, aukštas oro kokybės lygis – iki 400 ppm CO2 daugiau negu CO2 koncentracija lauko ore;

- kategorija IDA 2, vidutinis oro kokybės lygis – iki 600 ppm CO2 daugiau negu CO2 koncentracija lauko ore;

- kategorija IDA 3, pakankamas oro kokybės lygis – iki 800 ppm CO2 daugiau negu CO2 koncentracija lauko ore; 

- kategorija IDA 4, žemas oro kokybės lygis – per 1000 ppm CO2 daugiau negu CO2 koncentracija lauko ore.

Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriuose pagrdinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama suinteresuotų projekto dalyvių susitarimu. Nesant aiškių kriterijų, pasirenkama vidutinė patalpų oro kokybės kategorija, o CO2 koncentracija lauko ore 400 ppm. Gamybos paskirties patalpose, jei nėra specialių reikalavimų, oro kokybės kategorija IDA 4 tenkina higienos normos reikalavimus (šaltinis STR 2.09.02:2005).

Jei patalpose CO2 koncentracija viršija 1000 ppm lygį, yra laikoma, kad patalpų vėdinimas yra nepakankamas, nes įprastinė CO2 koncentracija gryname ore yra 330-400 ppm. Tiekiant 30 m³/h oro žmogui turėtų susidaryti CO2 koncentracija iki  1000 ppm, tuo tarpu tiekiant apie 9 m³/h oro žmogui susidarys 2300 ppm CO2. 

Apšviestumo matavimai 

Apšvieta - tai Kuriame nors paviršiaus taške į paviršiaus elementą krintantis šviesos srautas, padalytas iš to elemento ploto, matuojamas liuksais (lx). Apšvieta matuojama specialiu prietaisu, vadinamu liuksmetru. Apšvietą reglamentuojantis aktas HN 98:2000 “Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas”.

Oro srauto matavimai

Tinkamai subalansavus vėdinimo sistemą bus išvengiama tokių nepageidaujamų veiksnių kaip per didelis oro judėjimo greitis, difuzorių švilpimas ir t.t. Oro debito matavimas yra labai svarbus procesas derinant (balansuojant) seniau įrengtą ar įrenginėjamą vėdinimo sistemą, nustatant perkrovas (pvz. oro srauto greičio), įvairioms analizėms. Padeda aptikti oro nuotėkius, sumažinti energijos sąnaudas. Matuojant oro srautą yra matuojami tiekiamo ir šalinamo oro kiekiai skirtingose sistemos vietose. Nustatomas oro apykaitos dažnumas kuris parodo, kiek kartų per valandą pilnai pasikeičia visas patalpos oras.

Temperatūros ir drėgmės monitoringas

Duomenų kaupiklis nustatytu dažnumu fiksuoja aplinkos temperatūrą ir drėgmę, tokiu būdu galima nustatyti įvairius temperatūrinius svyravimus patalpose, padeda nustatyti priklausomybę nuo išorės veiksnių ar vidaus inžinerinių sistemų veikimo.

Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė matuojami 0,1 m, 1,1 m aukštyje nuo grindų patalpos viduryje 0,5 m atstumu nuo sienų ir langų. Patalpos oro temperatūros matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,2 ^oC. Santykinės oro drėgmės matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,5 %. Oro judėjimo greičio matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,1 m/s. Santykinė drėgmė dujose (ore) ϕ išreiškiamas vandens garų dalinio slėgio p ir sočiųjų garų dalinio slėgio p _sot santykiu, esant tai pačiai temperatūrai T.

Šiluminės varžos matavimas 

Šilumos laidumas – tai medžiagos savybė praleisti šilumą.  Šią savybę apibūdina šilumos laidumo koeficientas λ. Kuo mažesnė λ vertė, tuo geresnėmis izoliacinėmis savybėmis pasižymi medžiaga. λ vertė yra išreiškiama W/(m.K). Šis rodiklis parodo šilumos kiekį, praeinantį pro 1 m² ploto ir 1 m storio medžiagos “luitą”. Medžiagos šiluminis laidumas proporcingas jos storiui. Jis vadinamas šilumos perdavimo koeficientu (U) - per atitvarą pereinančio šilumos srauto tankis, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 K (1^oC). Atvirkščias dydis šilumos perdavimo koeficientui -  šiluminė varža (R) – tai tam tikro storio gaminio gebėjimas priešintis šilumos prasiskverbimui. Šiluminė varža priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento (λ), izoliacinio sluoksnio storio (d). 

Šiluminė varža- pagrindinė kiekybinė pastatų atitvarų įvertinimo charakteristika. Statybinėje praktikoje yra svarbu namui su veikiančia šildymo sistema nustatyti pasipriešinimą šilumos nuotėkiui, kad būtų galima sulyginti faktinės šiluminės varžos atitikimą projektinei ir įvertinti. Praktiniuose skaičiavimuose atskirų zonų termoizoliacijos varžos palyginimui yra formulė kurioje įvertinama sienos vidaus paviršiaus temperatūra, nes matavimo sąlygos patalpos viduje yra pastovesnės ir termoizoliacijos gebos svyravimai ryškesni.

Garsumo matavimai

Triukšmas – tai bangos, sklindančios ore, kurios yra ne tik girdimos, bet ir juntamos visu kūnu kaip vibraciją. Ypač kenksmingi sveikatai yra žemų dažnių garsai.

Bendras gyvenamųjų ir darbo patalpų akustinis triukšmas matuojamas decibelais (dB(A)). Leistinas triukšmo lygis priklauso ir nuo pastato bei patalpų paskirties bei paros laiko. Normos pateikiamos lentelėje apačioje.